Seinų apylinkės

PUNSKO IR JO APYLINKIŲ LANKYTINOS VIETOS

Punskas miesto teises gavo tarp 1597 ir 1606 m. Dabar Punske gyvena apie 1200 žmonių: apie 80 proc. lietuviai, o likusieji lenkų tautybės. Parapijos centre yra XIX a. neogotikos stiliaus bažnyčia, čia vyksta lietuviškos pamaldos. Punskas - tai vienas svarbiausių lietuvių kultūros centrų Lenkijoje. Čia veikia lietuviškas skansenas, kuriame kasmet vyksta Klojimo teatrų festivalis, yra Juozo Vainos etnografinis muziejus, Punsko istorijos muziejus, tradicinės aprangos paroda Senojoje klebonijoje, Lietuvių kultūros namai, Lietuvių liaudies kultūros centras, Kovo 11-osios licėjus lietuvių dėstomąja kalba, lietuvių dvisavaitraščio “Aušra” redakcija, leidykla bei knygynėlis.
 

Skansenas Punske	Juozo Vainos etnografinis muziejus	Senoji klebonija

Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia	Punsko istorijos muziejus

VYGRIAI IR JŲ APYLINKĖS

Vygriai ir jų apylinkės - tai ežerų kraštas. Čia yra giliausi ir žinomiausi Lenkijoje ežerai. Pats Vygrių ežeras labai didelis (2,2 tūkst. ha), 73 m gylio. Iš jo išplaukia dvi upės: Kamionka ir Viatroluža. Ant ežerais apsuptos salos stovi kamandulių pastatytas architektūrinis baroko stiliaus ansamblis: bažnyčia, bokštas bei eremai - maži kamandulių nameliai. Čia 1999 m. lankėsi ir poilsiavo Šv. Tėvas Jonas Paulius II.

Kamaldulių vienuolynas	Kamaldulių vienuolynas	Vygrių ežeras

AUGUSTAVAS

Augustavas - seniausias mūsų regiono miestas (miesto teises jam 1557 m. suteikė Žygimantas Augustas). Augustavas garsus savo kanalu, pastatytu XIX a. antrojoje pusėje, kuris jungia kelis ežerus ir veikia iki šiandien. Jį labai mėgsta baidarininkai. Augustave veikia  modernus baseinas.

Augustavo kanalas	Augustavo kanalas	Jachtų prieplauka prie Mėtos (lenk. Netta) upės

STUDENA

studena	studena	studena

Studena - tai nedidelė sala (0,08 ha) važiuojant iš Seinų į Augustavą. Ją supa Studenos ežeras (253 ha, giliausia vieta 30 m), kuris yra Augustavo kanalo dalis ir jungiasi su Baltuoju ežeru. 1999 m. šioje saloje lankėsi Šv. Tėvas Jonas Paulius II.

SUVALKŲ KRAŠTOVAIZDŽIO PARKAS IR JO APYLINKĖS

Vižainio ežerai	Regykla prie Šešupės	Gulbiniškių kalnas
Akmenynas Rūdelėje	Juodosios Ančios ežeras

Suvalkų kraštovaizdžio parkas pats seniausias Lenkijoje (tokį statusą įgavęs1976 m.). Nors jo nedidelis paviršius (6284 ha), bet unikalus kalvotas, poledyninis peizažas. Parke galima stebėti pačias gražiausias, gerai matomas (išeksponuotas) krašto reljefo formas. Specifinė jo struktūra sudaro natūralias kraštovaizdžio stebėjimo vietas. Verta pasivaikščioti Juodosios Ančios ir Šešupės slėniais, stebėti Vižainio, Šelmento ežerus, akmenynus Šiurpiliuose, Rūdelėje, įkopti į Gulbiniškių kalną (256 m v. j. l.) ir kitus piliakalnius.

ROMINTOS GIRIA

Stančikų tiltai

Stančikai. Čia yra vieni aukščiausių Lenkijoje ir Europoje tiltų. Jų ilgis 200 m., aukštis 36 m Šiaurinis tiltas pastatytas 1912-1914 m., o pietinis 1923-1926 m. Jie pasižymi puikiomis proporcijomis. Tai penkių tarpinių gelžbetonio konstrukcija. Atramų papuošimai sukurti pagal romėnų akveduko Pont du Gard'e pavyzdį.

EŽERAI

Galadusio ežeras	Beceilų ežeras

KRYŽIAI

Dusnyčioje prie Skripkų sodybos	Paminklas Burbiškiuose, pastatytas 1930 m. Vytauto Didžiojo 500-osioms gimimo metinėms atminti	Žagarių kryžkelėje

Mūsų krašto pakelėse, dažniausiai kryžkelėse ar arčiau sodybų, aptiksime nemažai kryžių, statytų įvairiais laikais ir įvairiomis progomis. Kiekvienas jų turi savąją istoriją. Artėjant 1930 metams, kurie buvo jubiliejiniai, kai sukako 500 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, aktyviausi mūsų krašto Šv. Kazimiero draugijos skyriai nusprendė jubiliejų įamžinti ir pastatė kryžius. Ta proga atsirado akmeninių kryžių Burbiškiuose, Vidugiriuose, Žvikeliuose, Klevuose, Žagariuose, Didžiuliuose. Visi jie buvo statyti sunkiais laikais. Viskam reikėjo valdžios leidimo. Neleista lietuviškų įrašų. Labai gerai, kad dabartinės kartos tuos kryžius atnaujino, papildė trūkumus.

Bubeliai - Albino Žukausko gimtinė

1912 m. sausio 25 d. čia gimė lietuvių rašytojas ir poetas Albinas Žukauskas. Jis 1935-36 m. studijavo Vilniaus universiteto teisės fakultete, o 1936-39 m. - Varšuvos aukštojoje žurnalistų mokykloje. 1940-41 m. redagavo „Vilniaus balsą“. 1948-53 m. dirbo “Grožinės literatūros” vyriausiuoju redaktoriumi. 1965-72 m. ėjo Literatūros fondo direktoriaus pareigas. A. Žukauskas išleido poezijos rinkinių: „Laikas ir žmonės“ (1938), „Ilgosios varsnos“ (1962), „Atabradai“ (1975), „Senmotė“ (1981), „Benamė meilė“ (1983) ir kt. A. Žukauskas mirė 1987 m. rugpjūčio 10 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Rašytojo gimtinėje keletą metų veikė lietuviška mokykla, kurioje dirbo mokyt. Tijūnaitis

Berznykas - lietuvių karių kapai

1920 m. rugsėjo 22 d. kautynėse ties Berznyku žuvo ir čia pat kapinėse buvo palaidoti lietuvių kariai: Tadas Geležinis iš Švėkšnos, Kazys Liutinskas iš Vilkijos, Silvestras Petkevičius iš Klovainių, Abraomas Zibermanas ir Petras Saldukas (leitenantas) iš Kalvarijos.