Pasirinkite kalbą / Wybierz wersję / Choose language
LT PL ENG
www.ltnamai.sejny.pl
znaczek Seinai ir apylinkės

SEINŲ MIESTO TRUMPA ISTORIJA

Seinai - miestas Lenkijos šiaurės rytuose, netoli Lietuvos sienos. Apie 6000 gyventojų, iš jų apie 1000 lietuvių. Daug lietuvių gyvena aplinkiniuose kaimuose: Dusnyčioje, Žagariuose, Burbiškiuose, Klevuose, Lumbiuose, Ramoniškėse, Radžiūčiuose, Aradnykuose. Seinų vardas kilęs nuo Seinos upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Seinų miestas minimas 1522 m.
 Lenkijos karaliaus Žygimanto akte, skirtame Jonui Višniovieckiui. Miesto teisės Seinams suteiktos 1563 m., Žygimanto Augusto laikais. Miesto augimu ypač rūpinosi čia įsikūrę domininkonai Jie rengdavo atlaidus, pakviesdavo amatininkus, pirklius, statydavo mūrinius pastatus. 1616-1632 m. domininkonai pastatė mūrinę Švč. Mergelės Marijos, šv. Jurgio ir šv. Jackaus bažnyčią. 1760 metais prie jos pristatė du baroko stiliaus bokštus. Šioje bažnyčioje yra stebuklinga Dievo Motinos statula, puikus XV mžiaus meno kūrinys, pargabentas iš Prūsijos 1519 m. Pasak padavimo, 1656 m. stebuklinga Dievo Motinos statula išgelbėjo Seinus nuo rusų antpuolio. 1602 m. domininkonai įkūrė spaustuvę, kurioje 1863 m. buvo išspausdintas pirmas šiame krašte lietuviškas leidinys. 1906 m. įsteigta “Šaltinio” spaustuvė knygoms ir laikraščiams leisti. Seinai iki I pasaulinio karo buvo lietuviškos spaudos centras. 1768 m. įsteigta lietuvių pradinė mokykla, 1826 m. į domininkonų vienuolyną iš Tikocino perkelta kunigų seminarija, kurioje mokėsi daug lietuvių: 1829 m. iš 25 besimokančių buvo 21 lietuvis. Čia mokėsi ir V. Kudirka, M. Gustaitis, V. Mykolaitis–Putinas, klestėjo lietuvių tautinis gyvenimas. 1918 m. įsteigta lietuviška “Žiburio” gimnazija. Viena iš garsiausių šio krašto asmenybių tai lietuvių poetas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas. Jis sukūrė vieną iš žymiausių lietuvių literatūrinių kūrinių, poemą “Anykščių šilelis”. Palaidotas Seinų bazilikoje, šalia jos 1999 m. buvo atidengtas paminklas skirtas vysk. Antanui Baranauskui. Dabar Seinuose yra Lietuvos Respublikos konsulatas, 1999 m. atidaryti Lietuvių namai, kuriuose koncentruojasi šio krašto lietuvių kultūrinis gyvenimas, 2005 m. įkurta Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla.

 


Lankytinos vietos:

 

Seinų bazilika
Vilniaus baroko stiliaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilika Seinuose, pastatyta 1619-1632 metais. Bažnyčia yra plytinė, tinkuota, trijų navų. Turi ji pristatytas koplyčias: iš pietų pusės – Jėzaus Širdies (1661), iš šiaurės – Dievo Motinos (1881). Dauguma altorių, įranga ir kai kurie paveikslai  yra iš XVIII amžiaus. Vertingiausia yra malonėmis garsėjanti figūra – spintos tipo Madona, išlikusi iš XV amžiaus. Uždaryta vaizduoja Mariją su Kūdikėliu, atidaryta – Mariją su Šventąja Trejybe. 1760 m. prie bažnyčios buvo įrengta penkiakampė aikštė, kurioje vėliau pastatyta Šv.Agotos koplytėlė su statula, kuri turėjo saugoti miestą nuo gaisrų. Bazilikoje palaidotas lietuvių poetas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas.

 


Paminklas lietuvių poetui ir Seinų vyskupui Antanui Baranauskui
Poetas Antanas Baranauskas (1835 - 1902) gimė Anykščiuose, tris žiemas lankė pradinę mokyklą, vėliau į namus parvažiuodavo atostogų, o garsiojoje klėtelėje 1858 m. ir 1859 m. vasaromis sukūrė nemirtingąją poemą "Anykščių šilelis". Jaunąjį poetą veikė XIX a. pirmosios pusės tautinio atgimimo idėjos, išsiliejusios romantiniais „Anykščių šilelio“ vaizdais, siekiant įrodyti gimtosios kalbos grožį. Nors ši poema apie vieną mišką, jos prasmė neišmatuojamai platesnė. Tai kūrinys apie visą Lietuvą: gamtos grožį, miško istoriją, žmonių likimą ir lietuvių nacionalinį charakterį. A.Baranausko kūrybos tyrinėtojos R.Mikšytės teigimu, tai pirmasis lietuvių literatūros kūrinys, kuriame taip išaukštinama poetinė liaudies kūryba. A.Baranauskas 1897 m. buvo paskirtas Seinų vyskupu. Jis buvo pirmasis vyskupas, kuris iškilmingo įšventinimo metu į tikinčiuosius prabilo lietuviškai. Mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose, palaidotas Seinų katedros koplyčioje. Paminklo autorius – skulptorius G. Jokubonis, architektas – E. Čekanauskas. Nuo 1998 m. paminklo A.Baranauskui statymu ėmė rūpintis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėja. Buvo susitarta, kad paminklas bus pastatytas šalia Seinų bazilikos. Žemę sutiko parduoti Seinų klebonas. Aplinkos tvarkymą finansavo Seinų valdžia, paminklo pagaminimo išlaidas padengė Lietuvos Vyriausybė. Skulptorius G. Jokūbonis kūrė kitokį A.Baranauską: Seinuose jis buvo pirmiausia lietuvių ir lenkų vyskupas. Postamente iškaltas vyskupo A.Baranausko herbas su pasaga ir kryžiumi. Kad postamente būtų matomos Seinų vyskupijos insignijos, pageidavo Elko vyskupas.

 

Buvusios Seinų kunigų dvasinės seminarijos pastatas
1826 m. į Seinų domininkonų vienuolyną iš Tikocino buvo perkelta kunigų dvasinė seminarija. Joje didelę daugumą sudarė lietuvių klierikai. 1829 m. iš 25 čia besimokančių klierikų 21 buvo lietuvis, o 1835 m. iš 33-31. Seinų kunigų seminarijoje mokėsi daug lietuvių rašytojų, knygnešių, kunigų, politikų, visuomenininkų, kaip antai: V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas, A. Tatarė, M. Brundza, M. Sidaravičius, Pr. Būčys, J.Totoraitis, M.Gustaitis, A.Paparonis, M. Krupavičius. Čia klestėjo lietuvių tautinis gyvenimas, kuriam vadovavo: P.Kriaučiūnas, A.Radušis, J.Pranaitis. Pastarasis suorganizavo klierikų būrelį ir lietuvių biblioteką. 1888 m. Seinų kunigų seminarijoje buvo įkurta slapta lietuvių klierikų draugija, vadovaujama Tomo Žilinsko. Ji platino lietuvišką spaudą, rūpinosi lietuvių kalba. Rusai įvairiai persekiojo lietuvius, darydavo kratas, ne vienas iš jų nukentėjo. Vėliau seminarijoje buvo įkurta klierikų „penkiukių“ organizacija (ji buvo pavadinta „Šaltiniu“), kuriai vadovavo Kulikauskas, Pr. Kuraitis, A. Šmulkštys, J.Reitelaitis. Lietuviai klierikai palaikė ryšius su Maskvos, Varšuvos lietuviais studentais. Seminarijoje slaptai lietuvių kalbos mokė  klierikai: Pr. Būčys, K. Urbanavičius, P. Bulvičius. 1904-1905 m. buvo leista oficialiai vesti lietuvių kalbos pamokas. Prieš pat I pasaulinį karą seminarijos vicerektorius R. Jalbžikovskis (R. Jałbrzykowski) vykdydamas lenkinimo politiką stengėsi partraukti kuo daugiau klierikų iš Mozūrijos. Po I pasaulinio karo, vokiečiams leidus, seminarijoje vėl buvo dėstoma lietuvių kalba. 1919 m. lenkams užėmus Seinus, jų karinė valdžia areštavo seminarijos dėstytojus ir klierikus ir ištrėmė juos į Lietuvą.

Seinų Vyskupų rūmai
Čia gyveno ir dirbo Seinų vyskupas, „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas. 1994-1999 metais veikė Lietuvos Respublikos konsulatas.


Buvusios “Šaltinio” spaustuvės pastatas
1602 m. Seinuose buvo įkurta domininkonų spaustuvė, kurioje 1863 m. išspausdintas pirmas šiame krašte lietuviškas leidinys. 1906 m. Seinuose buvo įsteigta „Šaltinio“ spaustuvė knygoms ir laikraščiams leisti. Seminarijos lietuvių profesūros pastangomis čia buvo leidžiami laikraščiai: „Šaltinis“ ir jo priedai („Artojas“, „Šaltinėlis“), „Vadovas“, „Spindulys“. „Šaltinis“ tapo vienas iš reikšmingiausių savaitraščių Lietuvoje. Jį redagavo kun. K. Prapuolenis, kun. J. Laukaitis, kun. J. Vailokaitis, kun. A. Civinskas, Br. Stosiūnas. Seinai iki I pasaulinio karo tapo stipriu lietuviškos spaudos centru. Išleido kelis šimtus lietuviškų knygų, kalendorių, brošiūrų ir laikraščių, kurių bendras tiražas siekė kelis milijonus egzempliorių. Seinuose nuo 1906 m. veikė „Žiburio“ draugija, kuri steigė pradžios mokyklas, organizavo vaidinimus, kursus suaugusiems, skaityklas, gimnaziją, bendrabutį.

Senieji vyskupų rūmai
Netoli kapinių esančiuose senuosiuose vyskupų rūmuose 1919 m. balandžio 28 d. buvo atidaryta „Žiburio“ draugijos mergaičių gimnazija. Čia įkurdintas ir mokinių bendrabutis. Gimnazijai vadovavo K.Jeržikevičius ir Z.Čepulytė.


KONTAKT

Fundacja im. b-pa Antanasa Baranauskasa
„Dom Litewski“ w Sejnach

ul. Wileńska 9
16-500 Sejny
woj. podlaskie

tel./fax.: +(48 87) 51 62 908

Poczta elektroniczna:
dir@ltnamai.sejny.pl
admin@ltnamai.sejny.pl
kultura@ltnamai.sejny.pl
nakvyne@ltnamai.sejny.pl


Copyright © 2011 ltnamai.sejny.pl | Tworzenie stron www
Visos teisės saugomos. Vysk. Antano Baranausko fondas "Lietuvių namai" Seinuose
Zrealizowano dzięki dotacji Ministerstwa Spraw Wewnętrznych i Administracji